Apie mus

6

miestai, kuriuose esame įsikūrę
350

partnerių visoje Lietuvoje
7 700

skaitytojų, negalinčių skaityti įprastai
650

per metus pritaikomų leidinių

Ką mes veikiame?

Lietuvos audiosensorinė biblioteka padeda žmonėms, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto.
Leidžiame prieinamas leidinių kopijas: garsines knygas, EPUB ir leidinius Brailio raštu.
Įkūrėme ir administruojame virtualią biblioteką ELVIS, skirtą žmonėms, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto. ELVIS ištekliais dalinamės su visos Lietuvos bibliotekomis.
Stipriname įtraukiąją leidybą. Lietuvos leidėjus konsultuojame, kaip parengti prieinamą skaitmeninį leidinį, o leidinius, atitinkančius visus prieinamumo reikalavimus, sertifikuojame.
Leidžiame knygas lengvai suprantama kalba.
Vertiname Brailio rašto kokybę ir konsultuojame dėl jo naudojimo.
Kaupiame žinias apie disleksiją ir regos sutrikimus. Komplektuojame literatūros fondus anglų kalba, pildome tinklaraščius ir padedame geriau suprasti šias temas.
Konsultuojame informacijos prieinamumo klausimais.
Bendradarbiaujame su tarptautinėmis prieinamų leidinių platformomis „Bookshare“ ir „ABC“. Skaitytojams padedame gauti prieinamus leidinius užsienio kalbomis.

Mūsų skaitytojai

1 iš 10 negali skaityti įprastai spausdinto teksto, kitaip – spausdintos knygos.
Tai – apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kas yra šie skaitytojai?

žmonės, turintys regos sutrikimų
žmonės, turintys disleksiją (skaitymo sutrikimą)
žmonės, turintys mokymosi ar raidos sutrikimų
žmonės, kurie dėl fizinės negalios ar ligos negali sėdėti, laikyti knygos rankose ar perversti jos puslapių

Misija

Skaitantiems savaip atveriame galimybę tobulėti, bendrauti, pažinti pasaulį ir save.

Vizija

Kad skaityti galėtų visi!

Vertybės

Pagarba

Esame atidūs žmogaus poreikiams. Priimame kitokią nuomonę, neįprastą požiūrį, kuriame tvarius santykius.

Atsakomybė

Garbingai ir sąžiningai elgiamės su bendradarbiais, lankytojais, partneriais ir mus supančia aplinka.

Inovatyvumas

Trokštame tobulėti – nuolat ieškome naujų, pažangesnių darbo priemonių ir metodų bei įtraukiame juos į savo kasdienybę.

Profesionalumas

Išmanome savo darbą ir nuolat mokomės. Savo žiniomis ir įgyta patirtimi dalinamės su partneriais, nes suprantame, kad pokytį sukursime tik veikdami kartu.

Iniciatyvumas

Darome daugiau, nei „privalu“ padaryti. Turime drąsos priimti iššūkius. Negailime žodžio grįžtamajam ryšiui.

Esame įgalioti ir įpareigoti

Leisti prieinamas knygas

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (2 straipsnio 18 dalis ir 25 straipsnis) suteikia LAB, kaip įgaliotajam subjektui, teisę be autorių leidimo ir autorinio atlyginimo kurti kūrinių kopijas prieinamais formatais žmonėms, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto.

Vykdyti tarptautinį keitimąsi prieinamomis knygomis

Bibliotekų įstatymas (8¹ straipsnio 2 dalies 4 punktas) suteikia LAB teisę vykdyti tarptautinius prieinamų kūrinių kopijų mainus. Tai reiškia, kad galime keistis prieinamomis knygomis su kitų šalių įgaliotaisiais subjektais įgyvendinant Marakešo sutartį ir taip suteikti savo skaitytojams prieigą prie leidinių užsienio kalba.

Taip pat koordinuojame Lietuvoje veikiančių tokių įgaliotųjų subjektų veiklą.

Rūpintis leidybos Brailio raštu kokybe

LAB stebi Brailio rašto naudojimą leidyboje ir vykdo jo naudojimo kontrolę. Taip siekiame, kad Brailio raštu leidžiami leidiniai atitiktų tarptautinius standartus.

Ši funkcija numatyta Bibliotekų įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Užtikrinti filmų prieinamumo sprendimų išsaugojimą

LAB kaupia ir saugo filmų SKN (subtitrų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems) ir garsinio vaizdavimo failus kartu su garso takeliais. Taip siekiame, kad šie prieinamumo sprendimai būtų išsaugoti.

Pagal Kultūros ministro 2024 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. ĮV-569 (53.2 punktas), nacionalinių filmų platinimo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, vykdytojai privalo šiuos failus perduoti LAB.

Padėti įgyvendinti el. knygų prieinamumo reikalavimus

Leidėjams ir valstybės institucijoms LAB teikia metodinę pagalbą, padedančią įgyvendinti skaitmeninių leidinių prieinamumo reikalavimus. Rengiame gaires, rekomendacijas ir kitą praktinę medžiagą. Ši funkcija numatyta Bibliotekų įstatymo 8¹ straipsnio 2 dalies 6 punkte ir papildyta Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo 4 straipsnio 2–9 dalimis.

Apie mus kalba

Mūsų istorija

2024

Šiandien Lietuvos audiosensorinė biblioteka veikia centre Vilniuje ir 5 teritoriniuose padaliniuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje. Bibliotekos vartotojai leidinius gali gauti ne tik atvykę į cetrinę biblioteką ar vieną iš teritorinių padalinių, bet taip pat į vieną iš 120 paslaugų punktų, kurie veikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialuose, viešosiose bibliotekose, senelių globos namuose ir kitose įstaigose ar organizacijose visoje Lietuvoje. Garsinius ir kitus elektroninio formato leidinius vartotojai gali atsisiųsti iš virtualios bibliotekos ELVIS, o dėl judėjimo, turimos fizinės negalios negalintys atvykti į biblioteką žmonės aptarnaujami namuose. Nuo 2016 m. Lietuvos audiosensorinė biblioteka pageidaujantiems garsinius leidinius išduoda su klausymosi įranga (mp3, CD grotuvais).

2023

Plečiantis vartotojų auditorijoms, biblioteka pakeitė pavadinimą ir nuo 2023 m. tapo Lietuvos audiosensorine biblioteka.

1995

1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme LAB priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų.

1992

Nuo 1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos žinion (tuo metu – Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija).

1966

1966 m. vasario 1 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, į vieną sujungus visas anksčiau minėtas bibliotekas. Bibliotekos centras įsikūrė Vilniuje, o penki jos filialai – kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

1962

1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga.

1947-1961

Pirmasis suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas po II-ojo pasaulinio karo. Bibliotekos buvo steigiamos prie neregių darbo centrų: 1947 m. Vilniuje, 1948 m. Kaune, 1952 m. Panevėžyje, 1957 m. Šiauliuose, 1961 m. Klaipėdoje.

1930

1930 m. Kauno aklųjų institute išspausdinta pirmoji knyga Brailio raštu lietuvių kalba. 1940–1947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje.

1928

Jau 1928 m. pabaigoje Kauno aklųjų institute buvo ir nedidelė kolekcija tiflologinių leidinių reginčiųjų raštu, skirtų mokytojams, taip pat abėcėlės Brailio raštu latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. Šios negausios kolekcijos ir buvo bibliotekos pradžia.

Pirmosios rankraštinės knygos Brailio raštu lietuvių kalba buvo skirtos Kauno aklųjų instituto mokiniams ir pasirodė 1928 m. pabaigoje. Įprasto spausdinto teksto knygas mokiniams Brailio raštu perrašė nstituto mokytojai.

1927

Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ištakos sietinos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu, taip pat lietuviškos Brailio abėcėlės parengimu 1928 m. Šiuos darbus atliko Lietuvos nepriklausomybės kovose regėjimo netekęs švietėjas, aklųjų judėjimo organizatorius, rašytojas Pranas Daunys.