Nuo išmaniųjų akinių iki motinystės patirčių – pristatomi naujausi tyrimai apie regos negalią turinčių žmonių kasdienybę, sveikatą, šeimą, fizinį aktyvumą ir reabilitaciją. Kviečiame atsiversti žurnalo „Journal of Visual Impairment and Blindness“ 2026 m. antrąjį numerį.
Motinystė turint regos negalią
Viena rečiau mokslinėje literatūroje aptariamų šio numerio temų yra neregių ir silpnaregių moterų motinystės patirtys (Turkijos tyrėjų Karadag ir Evinc straipsnis „Už regos ribų: neregių ir silpnaregių motinų patirtys ir visuomeniniai iššūkiai“). Tyrime dalyvavo 18 neregių ir silpnaregių motinų. Per pokalbius surinkta informacija buvo suskirstyta į keturias pagrindines temas:
- nėštumas;
- vaiko priežiūra;
- reginčio vaiko auginimas;
- motinų poreikiai ir pasiūlymai.
Tyrimo dalyvės kaip vieną didžiausių sunkumų įvardijo ne pačią regos negalią, o neigiamą artimųjų ir visuomenės požiūrį. Buvo abejojama jų gebėjimu auginti vaikus, o pačios moterys dažnai vertintos tik kaip pagalbos gavėjos. Nepaisydamos išankstinių nuostatų, motinos rado joms tinkamų būdų pasirūpinti vaikais ir atlikti kasdienes užduotis. Jų vaikai regos negalią suvokė kaip įprastą šeimos gyvenimo dalį ir augo natūraliai priimdami žmonių skirtumus.
Šis tyrimas primena, kad daugelis sunkumų kyla ne dėl negalios, o dėl aplinkos, informacijos trūkumo ir visuomenėje vis dar gyvų stereotipų.
Technologijos, sveikata ir kasdienė patirtis
Michele C. McDonnall su bendraautoriais tyrė, kaip regos negalią turintys žmonės JAV ir Kanadoje darbo vietose naudojasi išmaniaisiais akiniais su dirbtinio intelekto technologijomis.
Kituose straipsniuose nagrinėjamas regos negalią turinčių žmonių patiriamas lėtinis skausmas ir miego kokybė. Tran su bendraautoriais straipsnyje „Su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos poveikis miego kokybei ir trukmei“ analizuoja, kaip ši liga veikia žmonių miegą.
Kaip nuo gimimo nematantys žmonės piešia objektus?
Szubielska su kolegomis straipsnyje „Nuo gimimo nematančių suaugusiųjų piešinių iš atminties, vaizduojančių realius objektus, atpažįstamumas: ar objekto dydis turi reikšmės?“ tyrė, kaip objekto dydis veikia piešinio atpažįstamumą.
Nuo gimimo nematančių tyrimo dalyvių buvo paprašyta ant specialios folijos iš atminties nupiešti aštuonis skirtingo dydžio objektus. Vėliau kiti žmonės vertino, kaip lengva šiuos piešinius atpažinti. Tyrimas parodė, kad objekto dydis turi įtakos piešinio atpažįstamumui, tačiau tai nėra vienintelis svarbus veiksnys. Pavyzdžiui, batą buvo sunkiau atpažinti negu kai kuriuos už jį mažesnius ar didesnius objektus.
Tyrėjai mano, kad sunkumų gali kelti ne tik objekto dydis, bet ir įprastas jo vaizdavimo būdas. Batas dažniausiai piešiamas iš šono, nors jį galima pažinti ir iš kitų perspektyvų. Išvados padeda geriau suprasti, kodėl vienus objektus nuo gimimo nematantiems mokiniams pavaizduoti lengviau, o kitus sunkiau.
Regos reabilitacija Jordanijoje
Masoudas su kolegomis straipsnyje „Silpnaregystės reabilitacijos paslaugų klinikiniai rezultatai besivystančioje šalyje“ analizuoja Jordanijoje 2012–2020 m. teiktas regos reabilitacijos paslaugas. Tyrėjai peržiūrėjo 1 136 paslaugų gavėjų bylas. Tyrime dalyvavo 538 vaikai ir 598 suaugusieji. Buvo vertinamos silpnaregystės priežastys, regos būklė ir žmonėms skirtos pagalbinės priemonės.
Šiek tiek mažiau nei pusė paslaugų gavėjų turėjo vidutinį regos sutrikimą. Daugumai svarbiausios buvo veiklos, kurioms reikia regėjimo iš arti: skaitymas, rašymas, naudojimasis technologijomis ir darbo užduotys. Maždaug pusės paslaugų gavėjų regos sutrikimą lėmė tinklainės ligos.
Iš 1 078 paskirtų pagalbinių priemonių:
- 58 proc. buvo skirtos žiūrėti iš arti;
- 12 proc. buvo skirtos žiūrėti į tolį.
Tyrimas parodė, kad viena pagrindinių regos sutrikimų priežasčių Jordanijoje yra tinklainės ligos, ypač pigmentinis retinitas. Autoriai pabrėžia visuomenės švietimo ir genetinio konsultavimo svarbą, ypač tais atvejais, kai paveldimų ligų riziką gali didinti artimų giminaičių santuokos.
Fizinis aktyvumas ir kitos specialistams aktualios temos
Šiame numeryje taip pat skelbiami du praktiniai straipsniai apie regos negalią turinčių žmonių fizinį aktyvumą. Gregas ir Beckley nagrinėja rankų funkcijų apribojimus, o Lima su bendraautoriais analizuoja, kaip regos negalią turintys sportininkai suvokia fizinio krūvio intensyvumą.
Žurnale pateikiama ir įvairiuose pasaulio mokslo leidiniuose neseniai publikuotų straipsnių apžvalga „Kodėl senjorus prižiūrintys specialistai turėtų rūpintis klientų uoslės būkle ir kiti su regos praradimu susiję atradimai iš įvairių mokslo šaltinių“.
Apžvalgoje aptariama:
- vyresnio amžiaus regos negalią turinčių žmonių uoslės ir pažintinių gebėjimų sąsaja;
- kalbinių įgūdžių įtaka regos negalią turinčių vaikų socialiniam sąmoningumui;
- kiti naujausi tyrimai, aktualūs skirtingo amžiaus žmonėms ir su jais dirbantiems specialistams.
Volume 120 Issue 2, March–April 2026
