Sekdamas prie gido kojos pritvirtintos raudonos lempelės skleidžiamą šviesą, jis, beveik nematydamas, įkopė į Kilimandžaro viršūnę! Taip knygos autorius Džonas Samuelis dar kartą sau ir kitiems įrodė, kad gyvenime galima pasiekti labai daug.
„Don’t Ask the Blind Guy for Directions“ (liet. „Neklauskite neregio kelio“) – autobiografinis romanas, kuriame pasakojama autoriaus gyvenimo istorija: regėjimo praradimas, ilgas kelias link susitaikymo su savo negalia ir įspūdingi pasiekimai, kurie įmanomi tik priėmus save tokį, koks esi.
Slėpti ir neigti negalią
Džonas gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose indų emigrantų šeimoje. Paauglystėje jis sužinojo, kad serga genetine akių liga, pamažu silpninančia regėjimą – pigmentiniu retinitu. Nenorėdamas atskleisti savo regos sutrikimo, vaikinas stengėsi mokytis ir gyventi įprastai. Tačiau būdamas septyniolikos, jis dėl silpstančio regėjimo vos išvengė eismo įvykio, o mokykloje, prastėjant mokymosi rezultatams, pelnė juokdario ir tinginio etiketes.
Ligai progresuojant, vaikinui atrodė, kad griūna visas jo gyvenimas – svajonės apie karjerą, galimybė vairuoti, santykiai su aplinkiniais ir nepriklausomybė. Net pradėjęs studijuoti jis vis dar slėpė savo negalią ir neigė ją turįs. Toks pasirinkimas galiausiai lėmė tai, kad dėl prastų mokymosi rezultatų Džonas buvo pašalintas iš universiteto.
Galimybės atsiveria priėmus save
Laikui bėgant Džonas suprato, kad didžiausia jo problema buvo ne neregystė, o savęs nepriėmimas. Priėmęs savo negalią, vaikinas grįžo į universitetą. Drąsiai ir atvirai kalbėdamas apie jam reikalingą mokymosi medžiagos pritaikymą, sėkmingai baigė studijas ir įsidarbino Indijoje, technologijų įmonėje „Sasken“.
Vėliau Džonas nutarė kurti nuosavą verslą ir persikėlė į Kamerūną. Ten įkūrė telekomunikacijų infrastruktūros bendrovę, kuri per trumpą laiką pasiekė milijonines pajamas. Sugrįžęs į Jungtines Amerikos Valstijas jis įsteigė dar vieną technologijų įmonę, besispecializuojančią skaitmeninio prieinamumo srityje.
Vienas įspūdingiausių Džono laimėjimų – pasiekta Kilimandžaro viršūnė. Kelionės gidas abejojo, ar prastai matantis vaikinas galės įveikti įnoringą kalną. Jį teko ilgai įtikinėti. Galiausiai Džonas, sekdamas prie gido kojos pritvirtintos raudonos lempelės skleidžiamą šviesą, įkopė į Kilimandžaro viršūnę! Taip jis dar kartą sau ir kitiems įrodė, kad gyvenime galima pasiekti labai daug, jei nebijome priimti savęs ir aiškiai išsakyti savo poreikių.
Autorius kviečia skaitytojus pradėti iš tiesų matyti žmones – ne fiksuoti jų fizinius apribojimus, o įžvelgti jų asmenybę, gebėjimus ir potencialą. Jis skatina kurti visuomenę, kurioje kiekvienas rastų savo vietą.
Knyga – kiekvienam, matuojančiam savo ir kitų galimybių ribas
Knygoje netrūksta humoro, įdomių kelionių, susidūrimų su skirtingomis kultūromis ir profesinių iššūkių. Joje taip pat daug dėmesio skiriama visuomenėje vyraujantiems stereotipams apie regos negalią – vieni jų menkina neregių patiriamus sunkumus, kiti nepagrįstai abejoja žmonių, turinčių regos negalią, gebėjimais.
Šią knygą rekomenduojame kiekvienam, siekiančiam praplėsti savo požiūrį į galimybių ribas, norinčiam geriau suprasti negalią ir nebijančiam siekti savo svajonių.
Ši knyga turėtų sudominti:
- skaitytojus, turinčius regos negalią;
- žmones, besidominčius negalios tematika;
- pedagogus ir specialiuosius pedagogus;
- studentus ir jaunuolius, ieškančius savo vietos gyvenime;
- visus, kurie bent kartą jautėsi kitokie ar nepritampantys.
„Bookshare“ prenumeratoriai gali šią knygą anglų kalba rasti „Bookshare“ platformoje.
