Lankytis kultūros įstaigose neregiams ir silpnaregiams įdomu, jei ten laukiančios patirtys pritaikytos visiems žmogaus pojūčiams, o informacinė aplinka – patogi ir draugiška. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje prastai matančiais jaučiasi 11,7 proc. vyresnių nei 15 m. gyventojų. Jie vis dažniau vieni, be lydinčių asmenų, lanko parodas, koncertus, įvairius renginius, viešuosius pastatus.
Pastaraisiais metais Lietuvos ir pasaulio kultūros įstaigos tampa vis atviresnės regos negalią turintiems lankytojams. Rengiamos liečiamosios parodos, demonstruojami kino filmai ir spektakliai su garsiniu vaizdavimu. Pritaikant kultūros įstaigas neregiams svarbu žinoti, kad rega nėra vienintelis pojūtis, leidžiantis žmonėms mėgautis meno kūriniais ar kultūriniais renginiais. Kiekvienoje kultūros įstaigoje yra daugybė įdomių dalykų, su kuriais neregius galima supažindinti kitais būdais – suteikiant galimybę paliesti, išgirsti, pauostyti, net paragauti.
Šiame leidinyje, kurį parengė LAB vyresnioji bibliotekininkė tiflotyrai Audronė Gendvilienė ir vyresnioji specialistė tiflotyrai Ugnė Žilytė, pateikiami patarimai ir rekomendacijos, kaip kultūros įstaigoms užtikrinti informacijos prieinamumą neregiams ir silpnaregiams. Kaip pateikti informaciją internete? Kaip užtikrinti patogų susisiekimą? Kur įrengti įspėjamuosius paviršius ir kokiame aukštyje kabinti įstaigos iškabą? Kaip pritaikyti skirtingas įstaigos vidaus erdves? Ką apie neregius ir silpnaregius ir jų aptarnavimą reikia žinoti įstaigos personalui? Kaip rengti prieinamas ekspozicijas, spektaklius, kino filmus?
Gaires mūsų int. svetainėje gali skaityti PDF formatu.